Kartais gamta
Supainioja metų laikus,-
Kaip mes-tradicijas...
Gyvenimas vėl apsuka ratu
Ir į tą patį kelią grįžtame.
Gražu, kada viduržiemį
Dar plaukia upe ižas
Ir neša į gelmes mintis,
Kurios gal pasiklydusios...
Nubarsto, kas nereikalinga,
Pasroviui ir grįžtame
Lyg iš dangaus pakviečia,
Kad kiek atitolę, pamatytume...
Tenai mėnulio jaunatis,
Žemiau – vakarė,
O tūkstančiai žvaigždžių
Vėl kviečiasi į Paukščių Taką -
Visų kelią.
Nubėgs mintis
Ir sugrąžins jausmus,
Dainas į lygią, šviesią dieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą