Skiriu Aldonai Katilienei, slaugančiai motiną

Dabar jau žiemos vidurys,

Dar vakarai ilgi ilgi,

O lempa dega naktimis,

Kai mama neužmiega;

Tai šen, tai ten -

Vis smelkia sopulys

Ir jau išvargusi širdis

Globos paprašo dukružėlės.

Atidavė gyvenimui,

Ką ji turėjo,– visas dienas,

Savo juodas naktis;

Gyvybės aukurą užkūrusi

Į šviesą ėjo...

Kaip gera ir saugu,

Kol ją vienintelę turi;

Jos žodis – giesmė vyturėlio.

Prašvis pavasaris

Ir meilės šiluma pragys,

Saulėtekis jums bus

Gražus - dar vienas...