Ryte ir vakare
Žmogaus malda gyva,-
Prasideda nuo saulės patekėjimo
Ir trykšta gyvastis
Maža versme,
Kūrybos laisve ir judėjime...
Koks būna rytas,
Tokia ir diena,-
Kai neša sniegą vėjas,
Palieka vėjapūtinį,
Tik susuktą nakčia,
O dieną - praregėjimas...
Nepajunti, kaip vakaras
Ateina – jau žila galva,
O rankose darbų ir siekių žymės...
Jei šitiek metų
Nevėlavome, nepasiklydome
Ir nešėm savo svajones,
Per tėviškės arimą bridome,
Nebus skaudi delčia,
Žinau, atradome ir savo brydę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą