Tokia žiemos tyla.
Sugėrusi lietaus lašus -
Tai saulės ašaras
Žiemos ranka užmigo;
Jau žemė po sniegu,
O ledas perlais šiandien
Akinančiai žiba...
Ant skruzdėlynų,
Žolės kuokštų, kauburių,
Netgi ir akmenį apsnigo...
Gal nepakels vėjo ranka,
Neatidengs, kas plika,
Nuneš ir nuoskaudas, nuneš
Į saule mirgančias pušų šakas;
Jų viršūnes netgi apsnigo...
Ir kaba sniego žvėrys,
Ropščiasi aukštyn,
Kur naktį žvaigždės žiba,-
Jos šypsosi baltai, gelsvai...
Nejaugi jas apsnigo?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą