Nesu, nebūsiu vieniša,
Kol žydi žemė,
Šviečia saulė,
Yra žmonių pasaulyje,
Kurie vis groja,
Pasakoja apie savo laimę...
Kartais nutrūkusi styga
Dar ilgai skamba
Ir daugiau pasako,
Negu jūros bangos...
Jos šniokščia sau,
O aš tiktai klausau -
Simfonija sukausto
Ir atveria vartus
Į mūsų svajų laisvę...
Juk niekad negirdėčiau
Ir tavo jausmų,
Jeigu ne muzika
Iš tavo magiškosios prigimties
Lyg perlus paberia,
Į vėrinį paverčia...
Oi, byra ašara net kartais...
Nunešiu savo žodį iš širdies,
Vaivorykšte atausiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą