Byra, byra
Minkštučiukas pūkas;
Gal tai pienės skrenda,
Gal usnis dar užsiliko
Nuo žvarbaus rudens?
Kas priglaus ir pamyluos
Lengvutį sniego pūką,-
Jis ištirps nuo delno
Ir alsavimo aistros...
Tu pažvelk-tai akys
Vejasi per pusnį
Nuo mūsų namų;
Glamonėjame svajonę,
Giedrą viltį,
Kad pavasaris dar pirtį
Mudviem pakūrens...
O ar bus dar
Mūsų eketėje tiek vandens,
Kad pasemtume abu,
Laikytume reškutėse
Ir nė vienas lašas
Nepavirstų ašara rudens?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą