Vėl apsnigtos baltai
Iš Anykščių pušelės atskubėjo,
Gal jos žaliuoja ir dažnai
Bet ne dažnai ir pamatau,
Ką rašo ant šakelių vėjas...
Iš ten bažnyčios bokštai,
Skambina varpai
Ir kviečia į svečius
Dar dvi pušelės,
Anykščių augintos,
Iš tenai gyvybę sėmusios...
Tenai Šventoji, Anykšta
Pakrikštijo ir saugo;
Kiekvienas lapas prirašytas
Mylimojo, draugo...
Tik ten atsiveria širdis,
Tenai mane pažįsta
Ir mano takelius nuo vėtrų saugo.
Neužpustys, nebe užklos,
Ką atminty visi išsaugojom.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą