Kaip gera,
Kai turiu draugų,
Kurie mane dar jaučia;
Paklausia, kaip aš gyvenu,
Per petį pliaukši...
Jei dar į taktą įeinu,
Kartoju vieną dainą,
Kurią paskyriau kažkada
Tik dėl tavęs, mielasis...
Kai neturiu kitų
Šalia nė vieno,
Apkabinu ir medį,
Sėdu ant akmens -
Dainuoju aimaną...
Kai net kaimyno šuo
Neloja, o prieina,
Taip norisi jį apkabinti,
Gal ir jis supras
Net mano švelnią gaidą
Ir lyžtelės lūpas -
Ramybė net per nugarą nueina.
Tikiu, girdi mane,-
Tylos ir saulės be dėmių,
Dangaus mėlynės dainą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą