Pats niekas ir nematė,
Kuo jis anksčiau buvo,
Kai jį globojo motinos širdis,
Kaip iš ląstelės susikūrė kūnas;
Gal buvo žuvele ir plaukė
Mamos dubeny...
Pirmasis judesys,-
Koks motinos laukimas,
Kada ateis, užgims...
Tą jausmą lemia prigimtis,
Tik Moters pašaukimas
Pasaulį į rankas priimt.
Maža rankelė į plaukus kabinasi -
Jos neatgniauši net išsyk.
Koks įstabus žmogaus augimas,
Tik jį, o motina, išsaugok
Daugel syk...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą