Anykščiai

Brangieji mūsų Anykščiai -

Tai kryžkelė didinga,

Į kur keliavo mūsų knygnešiai

Ir upėje Šventojoje

Savo vaikelius pakrikštijo dvasia,

Kurią net ir dabar pasaulis girdi.

A. Baranausko lūpose giesmė

Toli, net į Seinus, nuskriejo;

J. Biliūno pasakojimai

Apie gimtus Niūronis

Net ir dabar kiekvieną virkdo.

Iš čia jau driekiasi keliai

Pas Vaižgantą į Svėdasus,

Iš ten į Kauną ir į Skandinaviją...

Iš Anykščių Ryga, Liepoja

Jau netgi tais senais laikais

Buvo ranka pasiekiama,

Taip ėjo ėjo žmonės...

O ir didingi Kaukazo kalnai

Legendomis jau puošiami A. Vienuolio.

Dar kiek naujų veidų

Bažnyčios varpas sušaukė

Prie savojo altoriaus?...

Tai mūsų dvasingieji Anykščiai -

Jie atviri, kaip jo kalneliai,

Paprasti ir darbštūs žmonės.

Štai toks žemėlapis, tokie keliai

Ir išveda, vėl suveda

Iš visų miestų anykštėnus.