Angelai

Žiema, snieguota, šalta...

Norėčiau angelą pašaukti,

Kad jis apsaugotų,

Apgaubtų nors savuoju sparneliu;

Jis mano mintyse toks baltas,

Mažas vaikelis ir nekaltas,

Kad tik apsaugotų

Į save panašius.

Mes - tik mirtingi žemės paukščiai,

Į dangų kylame vis mintimis

Ir kažkada vis tiek ateina laikas,

Kai palaužtu sparnu krenti...

Ar jau tada galėsiu

Tave prisišaukti,-

„Angelų dieną“ tu šalia esi

Ir tavo priesaika duota

Prieš mus kiekvieną -

Kaip ženklas, kad padėsi

Silpnesniam kiek už save.

Bet kartais angelai

Būna juodi-tai mantija,

Kurią apsivelka kas dieną

Ir jos nuvilkti jau nebegali.

Baltasis angele, ar nusileisi,

Kai tave pašauks
Tavo vaikai -
Maži ir dideli?..