Kažką prie ąžuolo išvydau,
Ten užkliuvo mintys;
Gal į akis žiūrėdama jutau,
Gal ranka suvirpėjo
Vien tik jam tegirdint,
Tylėjau, nieko nesakiau...
O ąžuolas senolis -
Jis toks tvirtas,
Dabar be lapų ...
Jo pliką liemenį mačiau
Ir toks jis atviras -
Tas akių žvilgsnis,-
Nuogesnis net už mintį,
Kurią dabar matau.
Prie jo dar upė teka,
Taip giliai jos smiltys,-
Giliau, negu maniau...
Po vieną surinkau
Ir tyliai skandinu -
Geltonos, išpraustos,
Kaip gintaras dar spindi
Mūsų mintys -
Tegu tik ąžuolas ir girdi,
Ką jam dabar sakau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą