Nejaugi baltos snaigės
Šitaip krinta, krinta...
Po vieną slysta,
Virsta pusnimis?
Einu aš pas tave
Ir vakaro nebe sulaukusi,
Prie tavo rankų šilumos...
Kaip tu mane sutiksi,
Ar prie slenksčio
Ir snaigė atplasnos,
Sutirps ant skruosto,
Tavo delnas šluostys,
Lūpos pabučiuos...
Koks tyras tavo balsas;
Akių dangaus mėlynė
Tirpdo net žodžius...
Šį vakarą tau
Prie krūtinės prisiglausiu,
Sutirpsiu aistros sūkuriuose,
Vėjo šnaresy...
Nakties tamsios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą