Yra daug žodžių,
Kuriuos tik jaučiu,
Bet niekada nepasakau,-
Nei sau, nei tau...
Atsiprašau, jie tūno
Taip ilgai,-kaip auksas,
Giliai paslėptas,
Dabar net pamiršau...
Išaugau iš trumpų sijonų -
Net nesimatuosiu,
Jau tiek to...
Ir daug ką užkasiau
Jau ant plačių dirvonų.
Yra dar ir gėlių, oi, daug,
Kurių neskyniau,
Niekada netgi neuosčiau,
Jeigu drugelis nutupia ant jų,
Vejuosi ir vejuosi...
Ir taip vis gyvenu -
Su žodžiu lūpose
Ir plaukuose gėle,-
Ne viską tu man atiduosi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą