Žiemos šaltukas, saulė
Jau melsvai pusnis nudažė
Ir šypsomės visi,
Kad girgžda sniegas,
Po sniegu nykštukai miega,
O pats į pusnį įkrenti
Ir atsikelti negali...
Tie patalai minkšti, šilkiniai,-
Kaip didžio dvaro kambary,
Bet ledas užrakino pilį -
Pas žiemos karalienę
Jau įeiti negali...
Netgi ir ten žvaigždutės byra;
Jų trupiniai tokie balti,
Kad naktį bučiniai kartojasi
Tarsi sekundės atminty,
O tu vis pas mane eini
Nakties ramybėje šviesi.
Žiemužės saule,
Tu-su manimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą