Du dienoraščiai

Žmogaus dienoraštis -

Tas pats, kas mintys;

Jos skrieja greitai,

Čia pirmyn ir vėl atgal,

O su jomis nespėja netgi laikas,

Nes lenkia dieną,

Palieka naktį klaikią

Ir kyla į padangę,

Kur vienos žvaigždės

Ir sukasi vis apvaliu ratu,

Kai vakaras arčiau,
Greičiau...

Nėra dienos, kad aš nemirčiau

Ir vėl neprisikelčiau,

O mano dienos -

Darbas tau, dangau;

Kiekvienas Dievo tvarinys -

Tiktai mintis kūrėjo;

Kas tu bebūtum,

Dienoraštis -

Tik tau, žmogau.