Dabar vėl pajutau,
Kad dar visų
Upelių neišgėriau,
Neperbridau visų;
Ne visą skausmą
Į rankas pasėmiau,
Ne viską pamačiau...
Ne viską dar
Ir mano tėviškėlė,
Iškentusi jau tiek skriaudų,
Dar nepasakė vieno žodžio,
Kurį dabar tariu:
„Nežūk“...
Kas išslapstys
Po akmenėlį
Nuo mirusių kapų,
Kas užmigdys istoriją,
Kuri kalbės, sakys...
Ne viena vaiko ašarėlė
Vis kris ir kris...
Ir įsigers į gelsvą smėlį
Už tėvus ir vaikus.
Nežūk!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą