Negali būti blogas
Tas žmogus,
Kurio pastogėje gyvena kregždės,
Į medį atskrenda
Vis spiečius bičių,
Kieme senoji liepa
Kvepia medumi,
Prieš ją pavasarį kaštono
Žvakės šviečia,
O rudenį nubiręs
Šypsosi kiekvienas žiedas
Sirpaus kaštono akimis,-
Tarsi vaikelis,
Naiviai išsišiepęs,
Kaip ir kregždžiukas,
Laukiantis mamos...
Pasiseka viena vada
Ir vėl jau spiečius -
Gyvybės valanda
Labai brangi...
Kodėl man ašara dabar nurieda,
Gal skauda kas širdy?
Vaikai- toli, toli...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą