Gyvybę duoda Motina,
Prie vaiko lopšio mąsto,
Koks bus užaugęs jos sūnus,
Kur jis nueis ir atneš laimę
Motulei jau senatvėje
Ir pagalvę vis pataisys,
Kai bus labai blogai...
Atneš vandens stiklinę;
Dreba rankos-lašas laša,
Kaip ašara dažnai.
Kas prievartą ir smurtą neša
Ir atima iš motinos,
Kas jai brangiausia,-
Sūnaus rankas - jos gyvastį
Ir prigimtį pamynė,-
Nebus tam vietos žemėje,
Net ir danguj.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą