Kasmet gandrai parskridę
Taiso savo lizdą -
Jaunikliai pasižymi,
Kurgi vėl atskris,
Ir padeda kelis šapus
Ant jiems patikusio
Ir stipraus kraigo,
Ant aukšto stulpo,
Nors dar tikrai nežino,
Ar kitąmet jis čia ir bus.
Ir tarškina snapu,
Ir tokį džiaugsmą
Išskrisdami palieka,
Kad vis einu, žiūriu,
Ar dar nenunešė jo vėtros,
Jeigu nukrenta šakos gabalėlis,
Vis pakeliu ir padedu šalia,-
Rami į savo namą sugrįžtu.
Gal jie už tai atsidėkos,
Atveš ir man dukraitę
Iš šiltų kraštų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą