Gražiausios pėdos,
Kada eini basas
Per kopas,
Per brastas brendi;
Upelio smėlis tyras
Ir geltonas tarsi ašarą,
Kaip gintaras,
Išplautas pamary...
Kai atsisėdi ant arimo
Ir vieversį girdi,
Tau prisiglaudžia prie širdies
Gražiausias rimas,
Tada į posmą jį dedi...
Dainuoja gėlės,
Paukštis ant šakos nurimęs,-
Ir jau batus auni,
Kad eitum ir į kelią,
Kur gal akmenukai byra
Po kojų padais,
Jeigu jie maži...
Taip gera būti savimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą