Kiekvienas žemės kauburys
Kažkam-jau kalnas,-
Vieni maži maži
Per mūsų žemę eina.
Kitus ir vėjas pučia,
Po aukštuosius gainioja...
Tik debesys laisvi,
Jie kyla, nusileidžia,
Kas juos atskirs ir pasakys,
Kieno keliai teisingi
Arba labiau svarbūs -
Jie dangų skrodžia.
Gal vienas mūsų -
Šaunus pėdsekys,
Kitas- varovas.
Dar vienas kelią nusakys
Ranka pamodamas.
Mano kalneliai- net keli,
Einu nieko nebodama;
Pasodinau medelių čia
Ne vieną ir ne tris,
Tik sūnūs trys,-
Kaip sakmėse-visi vienodi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą