Žiemosime

Ona Baliukienė

Kiekvienas žiemai

Randa šiltą vietą –

Prie seno kelmo

Ar po lapais susispiečia,

Į patį lapą susiriečia,

Niekas nepyksta

Ir kaimyną pasikviečia.

Bėgioja ir rėplioja,

Net į viršūnes kopia,

Kol dar nespirgina šalna

Ir pavilioja žaluma,

Aukščiausiai užsiropščia.

Ruduo pasiūlo gardumynų,

Šliužai tą metą gerai žino,

Kaip greitai iškiša straubliuką,

Prisirenka kažko ir padėkoja

Paraudusiam lapukui.

Net ir viduržiemį išdygsta grybas,

Žiūrėdamas mąstai,

Ar tik neapsiriko…

Mieliausia – boružėlė,

Septyniais taškeliais, –

Išburia lietų,

Parodo ir gyvai,

Kiek žiemų ji pragyveno.