2018 m. lapkričio 6 d., antradienis

Kalnai, pakalnės




Turiu gimtinę,
Kurios nebeturiu,
Ji atminty rusena,
Sidabrinė mažam
Atrodė status kalnas,
O dabar – tiktai miražas,
Paskendęs rūkuose,
Apsėtas buvo dobilais,
Išlinkęs, tartum šyvio balnas.
Nedyla niekas ir akmenyje,
Palieka ilgesys iškaltas,
Apsamanoja pakraščiai,
O viduryje – pilkas,
Dar su baltu.
Turiu dabar ir kitą kalną,
Nuo kurio matosi toli,
Kai rūkas išsisklaido,
Girdisi varpai,
Plaikstosi trispalvė
Ant Gedimino kalno;
Kalnai, pakalnės...
Be jų būtų negera,
Liktum prašalaitis.






Komentarų nėra: