Dėl aktoriaus Arūno Storpirščio netekties
Į
amžinąjį poilsį išeina
Daug
ir jaunesnių,
Tada
paremiu galvą
Abiem
rankom,
Susimąstau
dėl netekties,
Nors
jų vardai palieka amžiams.
Visi
juk dirba,
Kol
dar jėgos leidžia,
Nesitiki,
kad šiandien jam
Į
dangų kilti lemta.
Oi,
žemė – laikinas namelis,
Pastogė
vien tuščia,
Kai
smėlis birus krenta,
Gėles
vien padeda ant kauburio,
Užrašo
ant akmens
Tėvų
tau duotą vardą...
Taip jau buvo lemta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą