Kad
nepristigčiau žodžių,
Paglostau
beržą laukiantį, –
Visi
mes trokštame glamonių, –
Išgirstu
giesmę paukščio
Ir
pasileidžiu tekina
Paskui
svajonę…
Jų
rudenėjant vis mažiau,
Sau –
tik sveikatos
Tylomis
linkiu,
Kaip
maldą pakartoju,
Kad
nepritrūkstu žodžių,
Dėkoju
savo tėvui,
Motinai
senolei.
Ratelio
neminu pakojos,
Bet
sukasi ratu vien dienos,
Lyg
vilnija vasarojus...
Pabarais
nebėgu vasarą,
Neberišu
nė pėdo
Ir
per Onines,
Atsitiesiau,
lyg po sunkių darbų,
Surenku
varpas,
Gliaudau
skalsų žodį,
Porinu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą