Tūkstančius
kartų kalbinau senus
Sutikusi
kely,
Prie
namų vartų,
Sakiau
jiems: „Ačiū’’
Už
visas išmoktas pamokas,
Svarbiausius
darbus,
Be
kurių nebūtų duonos kasdieninės,
Baltų
linelių drobės
Rankšluosčių…
Tūkstančius
kartų kalbinau mažus,
Linkėdama,
kad guvūs augtų,
Žiūrėjau
į akis
Paglostydama
galvas,
Nes
jie pakeis pasaulį,
Mūsų
ateitį…
Tūkstančius
kartų mokiau jaunus,
Sakiau
jiems: „Ačiū, ačiū, ačiū’’
Po
kiekvieno jų atsakymo
Į
mums visiems svarbiausią klausimą,
Kas
mokytoją prie lentos pakeis,
Jeigu
jam duonai neužteks
Nė
rankšluosčiui,
Laiku
nepasakysim
Už
jo darbą:
„Ačiū’’.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą