Ruduo ir mes

Priimu rudenį,

Koks jis yra,

Koks ir begali būti, –

Nurimsta audros,

Vasaros perkūnija,

Aprimsta vėjas pūtęs…

Mažiau gal būna saulės,

Daugėja debesėlių danguje,

Žvaigždelių naktį nesimato,

Medžiai apnuogina šakas,

Nutyla miškas,

Užlopo sūkurius…

Einu į rudenį,

Nepaslepiu žilos galvos,

Tai – mano turtas,

Jį duoda prigimtis,

Pagražina raukšle truputį...

Kas gi gražiau

Begali šiandien būti?