Kiek
pagražinu savo pasaulį,
Kaip
moterims dera,
Nulakuoju
rytais
Debesėlį
ir dangų,
Padažau
ir blakstienas
Žvaigždei
Vakarei,
Užsidedu
akinius,
Kada
žiūriu į saulę…
Kas
belieka gyvenime,
Kai
moteris dirba, –
Audžia
ir kepa,
Plunksna
net aria…
Tu
pagražink ir savąjį,
Bus
šviesu ir be saulės,
Turės
mėnuo akis,
Aukso
plaukus
Ir
pamils mūsų ežerus,
Žemę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą