Šviesos žibintai

Kai uždega žibintus

Gatvėse ir palei langus,

Prisimenu Antoine De Sant - Exupery,

Mažasis princas

Jau tada suprato,

Kad baobabai viską užvaldys...

Kaip juos iškirsi,

Kada esi mažas,

Skrendi ir nukrenti,

Tada ir uždegė žibintus

Gatvės vidury…

O dykumoje ir to nebuvo,

Šviesos užteko tik paplūdimy,

Bet vis norėjosi sugrįžti

Pataisius lėktuvą,

Sodinti rožę,

Tegu ir lapei,

Bet būtų ši graži.

Šviesos danguje užtenka,

Bet daug šviesiau vis būna

Nuo to vienintelio žibinto,

Kuris uždegtas spingso

Ir tavo širdy.