Iš pasikalbėjimų
Savi
neturi paslapčių,
Žino
viens kitą
Nuo
pat pradžių pradžios –
Krikšto
ir pirmos dienos,
Senolių
pasakos atgimsta,
Vaikaičių
lūpomis kartojamos,
Kas
buvo gera
Ir
kas bloga…
Niekas
nedingsta po velėna,
Iškyla
į paviršių nuodėmės,
Ginčai
ir dėl palikimo
Ir
užtušuoja gėrį,
Meilę
ir ištikimybę,
Kuris
yra tikra vertybė, –
Saviems
taip būti neturėtų,
Į
aną pasaulį nieko juk nesineši…
Tegu
ant žemės lieka
Meilė,
Orumas
ir sielos didybė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą