Tarp berželių

Klausinėja vaikas tokių klausimėlių,

Kokių aš neklausiau

Nė senų tėvelių, –

Kodėl pušys žalios,

O balti berželiai

Meta savo lapus

Tiesiai mums ant kelio.

Gera pastovėti po pušimi rytą,

Pažiūrėt į dangų,

Kaip saulutė švinta

Ir kiekvieną spyglį

Atskirai nušviečia,

Rasos gailios krenta,

Po kojomis rieda…

Nuo kiekvieno spyglio

Po lašą tau duodu,

Du delnai – saulutei

Atgręžti atrodo,

Kvapus atiduoda,

Todėl ir žaliuoja.