Ona Baliukienė
Ištrinu
atminties gijas,
Kad
užsimirštų laikas, –
Vaikystė
buvo karo dūmuose,
Gėlėta
ir apsvaigusi…
Jaunyste
džiaugiasi visi,
Jėgos
per bortą ritosi
Medinio
laivo,
Atsiduri
vandenyje,
Išlipi
švarus ir išsiblaivęs…
Pasiimu
senatvės du irklus,
Irkluoju
– jėgos leidžia,
Nors
jų kur kas mažiau,
Bet
atminties gija,
Lyg
burė, skleidžiasi,
Nieko
ištrinti dar neleidžia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą