2018 m. lapkričio 12 d., pirmadienis

Motinų nuodėmės




Turiu daug nuodėmių,
Dėl kurių gailiuosi,
Tegu Dievas atleis,
Kad supykau ant drebulės,
Kai ji ir taip buvo plakta,
Ir neturėjo kam net pasiguosti,
Būtų buvusi nesuprasta.
Nešioju nuodėmes ant skruostų,
Ašara vis rieda,
Plauna ir senas dėmes,
Kad nesupratau ąžuolėlio,
Supykau, bariausi,
Dabar plaku save...
Ar jis supras mane?
Daugybę nuodėmių slepiu,
Nes nėra kam ir pasiguosti,
Tokia Eglės dalia.



Komentarų nėra: