Saugau šaknis

Žiedais apdengiame šaknis,

Nauja karta – vis žvalesni,

Sulaukiame ir vaisių,

Ridena vėjas rudenį lapus,

Bet obuolio nepakelia,

Pasėja juos tik paukščiai…

Tolokai rieda obuoliai,

Kitas šalis aplanko,

Nužydi, krauna pumpurus,

Kai reikia, prisitaiko…

Neklausiu grūdo,

Kur jam patogiau,

Nė kaip jis įsitaisė,

Suskaustų ir kiekvienai obeliai

Jautri širdis

Dėl savo vaiko…

Ne gaila tiktai senų lapų, –

Jie baigė savo laiką.