Smagu
eiti per pirmą ledą,
Kai
dangus skaidrus,
Šerkšnas
nubyra nuo šakos,
Ją
vėjelis liečia,
Tada
prisimenu senus namus
Ir
gulbės plunksną pasiėmusi
Rašau,
sūnau, tau laišką
Ant
nužydėjusios žolelės skėčio...
Pas
jus nėra tokios žiemos,
To
pirmo šalčio jausmo
Noriu
tau įkvėpti,
Kad
pasakotumei ir vaikaičiui
Svetingoje
šaly
Ir
atsiritusioms bangoms
Vandenyno
neaprėpiamo
Apie
tėvynę Lietuvą…
Treška
po kojomis ruduo,
Žiema
pabeldžia į duris,
Sveikina
su Kalėdomis,
O ant
obels šakų
Dar
tilindžiuoja rojaus obuoliukai,
Lyg
maži žaislai,
Sušalę,
apšerkšniję,
Kaip
mano antakiai,
Debesėliuose
– gulbių pėdos…
Tik
pas tave – tik nuo manęs, –
Jūs
– mano rojus,
Mano
numylėtiniai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą