2018 m. lapkričio 9 d., penktadienis

Prie durų



Vitalija Pilipauskaitė

Niekur nebeskubu,
Seniai takus pramyniau,
Jais vaikai nubėgo,
Vaikaičiais vedini,
Dabar tik laukiu
Balto balto sniego,
Kuriuo nematoma einu,
Tokia, kaip jis…
Apšalo antakiai,
Apšerkšnijo pėdos,
Sugrubo pirštai, kol beldžiausi
Į duris svetimų,
Vieni įleido,
Dar paprašė sėstis,
Nuvalė stalą,
Pilną trupinių – juodų, baltų…
Juoda ruginė duona – mano žemė,
Balti – tik debesys
Beribiam danguje,
Semiu snaiges į delnus,
Trinu, kaip varpas,
Prausiuosi, kad ilgiau
Būčiau balta balta,
Dalinčiausi skalsa.



Komentarų nėra: