Baltas raštas

Iki tikros žiemos

Kelis sykius prisninga,

Papučia pietys

Ir sniego – kaip nebūta,

Kažkur dingo,

Jis užsilaiko debesy,

Vandens laše

Ir grįžta į gimtinę,

Visų žemę,

Iš kur jėgų

Kiekvienas semiasi...

Esu ir snaigė,

Gyvas lašas

Ir debesėlio baltas kraštas,

Lininio rankšluosčio

Močiutės raštas…

Kada uždengia žemę

Balta sniego skara,

Paskęsta gėlės

Miego patale...

Kas ją išaudžia,

Suprasti – ne valia.