2018 m. lapkričio 7 d., trečiadienis

Lapkritis




Surankiojau rudens lapus,
Sudėjau širdingai į knygą,
Per žiemą jie tegu pamiega,
Lyg žodis išsitiesina…
Prisiglaudžiau prie medžio,
Kuriam vienas lapas liko,
Tegu nebūna jis toks vienišas,
Kiek mums abiems gyvent beliko…
Suspaudė širdį – lapas krito,
Jam paskutinis šis akordas,
Be natų parašytas…
Oi, tos lapų knygos,
Tiek daug jose ir pakylėjimų,
O gal daugiau – kritimų.


Ona Baliukienė

Komentarų nėra: