Vėjas
rudens lapus,
Lyg
bučinius, dalina,
Klevai
ir liepos dovanojo
Juodai
žemei kiek anksčiau,
Berželiai
laiko ir paskutinius,
Vėliausiai
sėja grūdelius.
Geltonas
auksas
Nėra
pranašesnis,
Jį
iškasa iš žemės,
Išlydo
ir padaro dirbinius,
Bet
jis – negyvas,
Nebe
atsigaus pavasarį,
O
medis – patvarus,
Išleis
naujus.
Tau –
vėjo bučinys
Ant
rudens lapo,
Skaitysi
ir nežus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą