2018 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Prieraišumas




Esu pririšta prie laiko
Netgi mobiliuoju,
Paspausk tik mygtuką,
Atsilieps iš tolumų.
Esu pririšta prie žemės
Žolės plonu stiebu,
Einančiai per pievą,
Susipina kojos,
Greitai nepabėgu.
Esu pririšta prie dangaus,
Kaip vamzdys vargonų,
Kurio garsas kyla
Pro bažnyčios kuorus.
Esu pririšta prie tavęs
Nuo pat užgimimo,
Nukirpta virkštelė
Niekada negyja.
Esu pririšta prie žodžio
Nuo lopšio vaikystės,
Kada mama supo
Ir tėvelis vystė.
Esu prie tavęs pripratusi,
Tu – ruginė duona,
Tamsiai rudo kepalo
Nieks veltui neduoda.



Komentarų nėra: