Prieraišumas

Esu pririšta prie laiko

Netgi mobiliuoju,

Paspausk tik mygtuką,

Atsilieps iš tolumų.

Esu pririšta prie žemės

Žolės plonu stiebu,

Einančiai per pievą,

Susipina kojos,

Greitai nepabėgu.

Esu pririšta prie dangaus,

Kaip vamzdys vargonų,

Kurio garsas kyla

Pro bažnyčios kuorus.

Esu pririšta prie tavęs

Nuo pat užgimimo,

Nukirpta virkštelė

Niekada negyja.

Esu pririšta prie žodžio

Nuo lopšio vaikystės,

Kada mama supo

Ir tėvelis vystė.

Esu prie tavęs pripratusi,

Tu – ruginė duona,

Tamsiai rudo kepalo

Nieks veltui neduoda.