Tavęs man trūksta

Žiūrėdama į tamsą

Pro šviesos spindulį

Pamirštu, kas aš,

Žinau, kas tu,

Tamsoje ryškėja šviesos,

Jaučiu, kad gyvenu…

Tu – šviesulys

Mano baltų dienų,

Prisikeliu apmirusi,

Nes tamsoje tu nematai

Mano akių.

Ko neturėjau,

Tik to ir šiandien neturiu, –

Tamsoje gimę

Einame apgraibomis,

O šviesos bijome,

Kad vėl negrįžtume į tamsą

Anų dienų...

Tavęs man trūksta,

Į šviesą atsispirti

Tamsoje vis negaliu.