Lašo kelias

Bėga upeliukas

Į marias giliausias,

Krykštauja iš džiaugsmo,

Kad ten nauja rasis,

O kai įsilieja

Į sūrias gelmes,

Praranda ir savo

Prigimties gelmes…

Išgaruoja lašas,

Virsta debesėliu,

Vėl sugrįžta tyras,

Kaip liepsna per Vėlines...

Baltas snaigės pūkas

Sukasi apsunkęs,

Kol suranda vietą

Vaikams ant eglutės...

Jau Kalėda eina,

Pusnių rogėms laukiu,

Rodysiu vaikaičiui,

Nors pro savo langą,

Vandens lašo kelią

Man ir tau –

Oi, brangų.