Obuoliai ir obuoliukai

Nuo seno skiepijo tėvai

Soduose obelis,

Skanesni noko obuoliai,

Didesniu derliumi

Kas rudenį pranokdavo.

Antaniniais kvepia klėtys

Iki pat viduržiemio,

Dideli sunoksta rudeniniai, –

Užtenka visam vakarui,

Pasidalina sesės, broliai,

Vienu pasisotina.

Mažiausi – rojaus obuoliukai,

Daugybė jų ant šakų,

Tarsi vaikučių trobose

Senovėje…

Gardžiausi būna po šalnų,

Gražiausi – baltai apšerkšniję,

Kas juos pasėja,

Nežinau,

Tėvelis jų neskiepijo.