Pasakų dėžutė

Nuo senų senovės

Motinos vis krovė

Kraitį dukterims,

Man Dievas nedavė dukters,

Turiu tik pasakų dėžutę,

Kurią vis atveriu kasdien

Po valandą ar po minutę…

Į ją sudėtos dainos,

Priedainiai motulės,

O pasakojimų – tiek,

Kad jų užtektų ir negimusiems,

Ir tiems, iš kurių gavusi,

Po žemėmis jau guli.

Motina ruošia kraitį

Nuo devynių mėnesių,

O paskui laiko neturi,

Vysto, dirba, mokosi

Dar iš senolių,

Sukasi po trobą.

Sekčiau pasakas mažiesiems,

Bet jie – tolokai,

Todėl rašau, rašau, rašau,

Laiškus siunčiu be voko, –

Kiekviena pasaka – visiems,

Vaikams, jau dideliems,

Kurie mane pranoko.