Pasiilgau
muzikos švelnios,
Kaip
ir tavo rankų ir glamonių,
Koks
šis vakaras – pripildytas tylos,
Skambesio
širdies akordų…
Pasiilgstu
jūros neramios,
Joje
bangos taip retai nutyla,
Kai
išplauna audros prie krantų
Gelsvą
meilės gintarinį vėrinį…
Pasiilgau
gatvės švyturių,
Kurie
spindi, nebaugina,
Nėra
rifų, aštrių akmenų,
Išmečiau
čia savo inkarą rudens auksinį…
Pasiilgau…
Ar
tu, gulbinėli baltas,
Manęs
pasiilgai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą