Kūryba

Tyriausias oras – vakare,

Kada nusėda dienos dulkės,

Praeina nerimas,

Kad nebaigti darbai

Prikels ir vėl reiks bėgti,

O kurti galima ir naktį,

Dažnai pernakt neužsimerkiu…

Gražiausias – mėlynas dangus,

Kai debesys nuplaukia,

O naktis atveria žvaigždžių akis,

Jos žiūri tiesiai

Ir po vidurnakčio neužsimerkia…

Daug šviesmečių – viršum galvos,

Kol pamatau šviesas,

Atsiduriu kitoje laiko tėkmėje,

Kai negyveno dar tėvai,

Žvaigždynus tyrinėjo

Senoliai prisimerkę,

Kūrė kitoms kartoms

Legendas ir pasakas,

Dainas ir muziką,

Daugelį vaikai pamiršo,

Neberanda ryte atsimerkę…

Ir naktį kurkime.