Klausausi

Kalbėkimės su paukščiais, –

Jų ir mūsų – ta pati kalba,

Maži vaikai visų,

Be plunksnų…

Kalbėkimės ir naktimis,

Širdies ritmu – tokiu pačiu,

Iš miško tankumos,

Tylių paunksnių…

Kalbėkimės su medžiais,

Pavasarį vėl sužaliuosiančiais,

Numetusiais senus lapus,

Jie – tokie patys,

Kaip ir mes,

Pasensta ir sukumpsta…

Kalbėkimės su dangumi,

Ten debesėliai plaukia,

Jų formos kinta,

Kaip ir mūsų,

Gyvenimo verpetuose išnyra

Ir sudūžta…

Kalbėkimės garsais,

Kai kalbamės be garso,

Klausomės.