Netikėtos pažintys

Janė Martinkėnienė

Gerą žmogų sutikęs

Iškart ir nepažinsi,

Pirmoji – netikėta,

Išspaudžia ašarą,

Nespėjau ir paklausti,

Kas tu esi man…

Mes – tiktai mokytojos,

Pabaigusios savo kelius

Mokykloje...

Padovanotas paveikslėlis,

Pamargintas ant šilko,

Švelnus nepaprastai,

Kaip gyvos tavo akys,

Šypsosi ant mano stalo…

Kas gi aš tau

Ir šiandien klausiu, –

Neverta pasijuntu

Dar tavo dėmesio,

Kai sutinku kelintą kartą...

Ačiū.