Jums – mano akių šviesa

Ruduo – tai uogos,

Obuoliai sunokę,

Mielos mintys krenta,

Tarsi iš dangaus,

Rausvėja saulė atsitokusi,

Kad pailsėti reik visiems…

Surinkom obuolius,

Erškėtrožes palikome,

Jas paukščiai žiemą skins,

Atskris ir sniegenos,

Grūdus išlukštens

Ir susilies ant krūmo,

Uoga – prie uogos,

Nesiskirs…

Inkiluose žiemoja voverės,

Varnėną jos pagirs,

Kad namą joms paliko,

Riešutus sudės,

Kaip kiaušinius –

Vieną prie vieno,

Vaikelius maitins.

Jūs – šeimininkai,

Kas gi juos ir prisimins?